Realybė yra ..? Kas suteikia kultūrai individualumą ir unikalumą?

"Realia" yra terminas, simbolizuojantis objektą, tam tikrą dalyką, kuris egzistavo arba egzistavo anksčiau. Paprastai realybė griežtai susijusi su tam tikrais žmonėmis, su savo kultūra ir papročiais. Moksliniu požiūriu šis reiškinys neturi jokios individualios leksikos reikšmės, tačiau kai kuriais atvejais skirtingose tautose būdingi specifiniai savybių pavadinimai.

Tikrovės ypatybės

Apsvarstykite terminą siauresne prasme. "Realia" yra bet kokios kalbos, kultūros ir žmonių savybių dalis, kurios negalima išversti. Tai gali būti sparnuotas teiginys, kurio prasmė aiški tik kalbos, kuria jie sudaryti, kalbėtojams. Be to, realybės apima vieną neperduodamą žodį, suprantamą tik siauras žmonių ratas. Pažymėtina, kad vienos kalbos vartojimo srityje galima susidaryti skirtingas realijas. Kas tai yra ir kaip jie skamba? Tiesą sakant, viskas paprasta. Į šią kategoriją įeina kalbos vertimai, žodiniai posūkiai ir vadinamasis "žargonas", būdingas tik tam tikrai grupei. Gyvus pavyzdys gali tarnauti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kur kiekvienas administracinis vienetas turi savo kalbos ypatumus, nesuprantamus lankytojams, kurie taip pat kalba angliškai.

Kaip atsiranda realybė?

Lingvologai ir filologai jau seniai nustatė, kad tikrovė yra išimtinai dirbtinis reiškinys, kurį sąmoningai išprovokavo asmuo. Praktiškai kiekvienas žodis pasaulyje sukūrė tam tikrus žodžius, kalbos žodžius, frazes ir žodžius, kurie negali būti išversti į kitą pasaulio kalbą. Tokia technika atrado savo taikymą moksle, literatūroje, versitetuose, dainų rašymui, o vėliau palaipsniui migruota į mūsų kasdienę kalbą. Štai kodėl iškyla visiems žinomos vertimo sunkumai. Pažymėtina, kad rusų kalba yra daugybės realybių, su kuriomis užsieniečiai susiduria su kiekvienu savo būdu, tačiau nė viena galimybė nėra tiesa.

Unikalūs žodžiai, kurie įvyksta kasdienėje kalboje

Kad skaitytojas būtų suprantamas, apie tai, apie ką mes kalbame, paaiškinsime, kokia yra socialinė realybė. Tai gali būti pasakojimai ir žodžiai, kuriuos mes naudojame kasdien. Jie neturi semantinio krūvio pagal aiškinamojo žodyno versiją, ir apskritai jie negali būti rasti šiuose puslapiuose. Socialinės realybės apima santrumpos: registro įstaiga, būsto biuras, poilsio centras, kolektyvas. Taip pat tai gali būti dalykų pavadinimai, nacionaliniai patiekalai, šokiai ir kitos tradicijos, kurios nėra išverstos į kitas kalbas. Tai borštas, sarafanas, banknotai ir pan. Tarp panašių užsienio pavadinimų mes išvardijame garsias šokių ceremonijas: ispanų khalio, ispanų tarantella, meksikos lambada ir salsą. Panašius reiškinius galima rasti Rytų kultūrose. Kas yra verta tik karatė, kurią užima dauguma pasaulio gyventojų, taip pat meditacija, džiudas ir kiti kariškiai ir dvasiniai menai.

Pasaulio tautų praeitis

Mes visi susipažinome su žodžiais ir išraiškomis, kurios, atrodo, skamba mūsų gimtosios rusų kalba, tačiau vis dar nesuvokiamos mums, gyvenantiems XXI amžiuje. Ir visa tai, nes jie yra seniai pamiršta realybė. Jas naudojo mūsų protėviai, tačiau dėl kalbos pasikeitimo jie buvo sunaikinti iš žmonijos atminties. Taigi galima sakyti, kad istorinė realybė yra žodinė pastaba, neperduodami žodžiai, keistos išraiškos, turinčios grynai socialinę reikšmę, dažnai kuriamos naudojant archaismus. Galite juos susipažinti dienoraščiuose ir pastabose, kurie gyveno tolimais laikais, originaliais dokumentais, knygomis ir laikraščiuose, kurie buvo spausdinti. XX a. Literatūroje šis reiškinys yra retas, net jei darbai yra atspausdinti iš Dostojevskio, Puškino ar Lermontovo rankraščių.

Išvada

Daugelis mokslininkų teigia, kad realybė yra leksikono, kuris negali būti išverstas, ekvivalentas. Tačiau dėl to, kad bet kokie rašytiniai šaltiniai (ar tai yra įstatymų ar prozos kodas) nuolat perrašomi iš vienos kalbos į kitą, viskas turi būti išversta. Jei neatsižvelgiama į realybę, teksto tinkamumas bus prarastas iš karto. Vertimas yra labai sudėtingas, dažniausiai tampa nedidelio šaltinio reikšmės pasikeitimo priežastimi.