"Cezaris - Cezario ir Dievui - dievų": vertės phraseologism ir jos istoriją

Turbūt kiekvienas bent kartą savo gyvenime išgirdo pareiškimą "Cezaris - Cezario ir Dievo -. Dievai priklauso" Tačiau ne visi supranta šio phraseologism svarbą. Ypač nedaugelis žino šio sugavimo frazė kilmę.

O tai reiškia, "Dievas - dievus, Cezaris - Cezaris"

Nors yra daug variantų šiuo teiginiu, ji yra pagrindinis šaltinis yra: ". Atiduokite Cezaris - Cezario, ir Dievo - Dievui" Iš frazeologizmų esmė perduoda kita vienodai gerai žinomas idioma: "kiekvienam savo". Kartais šios phraseologism aiškinama, kaip ir visi vertė turi gauti tai, ko jis vertas (o jis turėtų).

Cezaris - kas tai yra?

Prieš sužinoti apie šios phraseologism istoriją, turėtų paaiškinti, kas buvo vadinama Cezaris ir kodėl kažkas jam skolingas kažką duoti.

Kaip žinoma, pirmasis Romos imperatorius buvo puikus karvedys ir mąstytojas Julijus Tsezar. Po jo, Romos imperija jau ir negalėjo grįžti į šalį. Po Julija Tsezarya tai visada imperatorius. Kadangi jie visi gerbė pirmasis vežėjas šio pavadinimo, pirmą įtraukta į jų vardų sąrašą ir didžiosios Gaya Yuliya pavadinimas - "Cezario".

Po kelerių metų žodis "Cezaris" iš tinkamo pavadinimo tapo įprasta daiktavardis - ". Imperatoriaus" sinonimas Nuo tada, kiekvieną valdovas Romoje buvo vadinamas Cezaris.

Iš lotynų kalbos, kuri buvo kalbama ir Romos imperijos, žodis "Cezaris" migravo į kitą. Tačiau, parašyta lotynų žodžio «Cezaris» skirtingose šalyse skaityti įvairiais būdais, kaip raidė "C" vienoje skambėjo kaip [į], ir kiti kaip [C], ir "S» gali būti skaitoma kaip [A] arba [ ai]. Su šia ir kitomis kalbomis žodis "Cezaris" tariamas kaip "Cezario", ypač slavų, nors ten buvo naudojami abu. Beje, per metus, "Cezaris" tapo "karalius" - tai tapo žinoma kaip valdovų, kaip Romos imperijos.

Kas pasakė: "Dievas - dievai, Cezaris - Cezaris"?

Suprantama, Cezaris - kas tai yra būtina nurodyti, kad garsiąją frazę autorius. Jis priklauso tai reiškia Jėzų Kristų - vienas iš labiausiai žinomų asmenybių žmonijos istorijoje.

Iš phraseologism istorija

Kaip žinoma, tuo metu, kai Jėzus gyveno, jo tėvynė buvo seniai užkariavo romėnai ir virto viena iš provincijų. Nors užpuolikai gana gerai valdė Izraelio tautą, buvo gydomi dėl jų kultūros ir religijos, Abraomo palikuonys svajojo pabėgti. Todėl periodiškai turėjo sklypus ir sukilimą. Tačiau romėnų valdžios institucijos sugebėjo nuslopinti juos. Nepaisant to, iš žmonių okupantų neapykanta buvo stiprus. Mes žinojome, kad fariziejai - vienas iš stipriausių žydų religinių organizacijų, kurios naudojamos tautos pagarbą ir dažnai turi didžiulę galią.

Anuo metu Jėzus pradėjo pamokslauti, ir aktyviai dirbti stebuklai per trumpą laiką jis įgijo didelę valdžią žmonėms, ir fariziejai pradėjo jį pavydėti. Todėl, kaip kai kurie iš jų buvo ieškote būdas diskredituoti "konkurentas" per visuomenės akyse.

Siekiant šio tikslo, Jėzus išdėstyti įvairūs spąstai ir klausia sudėtinga klausimus. Vienas iš jų susijęs mokesčius, ar būtina mokėti ciesoriui. Klauskite tokį klausimą, vienas iš fariziejų tikėjosi sugauti Jėzų jo žodį. Galų gale, jei jis bus žmonių pusėje ir atsakyti: "Ne, nereikia mokėti", fariziejai gali ją paskelbti sukilėlių, ir suteikti romėnai. Jei Jėzus būtų sutikti, kad neapkenčia romėnai mokesčiai vis dar turi mokėti, žmonės nusigręžia nuo jo.

Tačiau, kaip teigiama Biblijoje, Kristus galėjo skaityti mintis ir ketinimus žmonių pamatyti. Matydamas tikrąją paskirtį triukas klausimą, jis paprašė monetos. Ir jis paklausė asmenį, kuris paprašė klausimą, kurio profilis vaizduojamas ant jo.

Sumišęs fariziejus davė atsakymą, kad Cezaris (Caesar). Jėzus ištarė jam šį atsakymą: ". Atiduokite Cezariui - Cezario, ir Dievui - dievų"
Phraseologism vertė šiuo atveju reiškia, kad reikia duoti visiems, kas turi būti sumokėta. Cezaris - monetų su veidą, kurį jis pristatė į nugalėjo šalies, ir su Dievu - pagirti ir paklusnumą.

Kur ir kokiomis aplinkybėmis pirmojo paminėjimo šios frazės?

Daug sako apie idioma "Cezaris - Cezario ir Dievo -. Dievų" Phraseologism vertė, jos autorius, o išvaizda istorija dabar žinoma, kad mus. Reikėtų paaiškinti, kur jis buvo minėta, šį sugavimo frazę. Žinoma, Šventojo Rašto. Čia Kristaus ir Jo darbais gyvenimas papasakoti, kiek keturių Evangelijų. Jie studentai savais žodžiais bando apibūdinti, ką jie prisiminė apie mokytojas. Trijose iš keturių evangelijų beveik identiška istorija apie į idioma išvaizdos "Atiduokite Cezariui - Cezario, ir Dievui -. Dievų" Phraseologism vertė šių šaltinių taip pat yra tas pats.

Išimtis yra ketvirtas Evangelija apaštalo Jono, kur nėra tokio incidento paminėjimas.

Tarp teologų egzistuoja versija, kad paaiškina praktiškai identiškas aprašymus tų pačių renginių skirtingų žmonių skirtingose vietose. Manoma, kad per Kristaus laikais buvo nedidelė knygelė, kurioje buvo parašyta pagrindiniai punktai Jėzaus pamokslų, tačiau vėliau ji buvo prarasta. Rašydami Evangelijų studentams naudojamas citata iš šios knygos, kuri, ko gero, buvo garsus frazė "Atiduokite Cezaris - Cezario, ir Dievui -. Dievo" Tačiau ši teorija buvo smarkiai kritikuojama, nes ji yra mažai tikėtina, kad tokio masto knyga galėjo tiesiog prarasta.

Jau beveik dvidešimt šimtmečių praėjo kada, nes, kaip Kristus ištarė garsiąją frazę: "Duok Cezario - Cezariui ir Dievo - dievų." Phraseologism vertė per metus nepasikeitė, kaip tai atsitinka su tikrai išmintingų žodžių.