Autoriaus pozicija pasakėčia. Autoriaus pozicija pasakėčia

Fabula yra trumpas pasakojimas, dažnai eilutėje, kurioje nustatyta, kad alegorinę prasmę. Aktoriai jame dažnai gyvūnai.

Iš pasakėčios atsiradimas

Manoma, kad pasakėčias atsirado senovės Graikijoje 6-5 šimtmečius. BC. El., jų kūrėjas yra Ezopas. Iki šio legendinio Bajkopisarz pavadinimas alegoriškai ji dažnai vadinama "Ezopo kalba".

Iš naujo žanro sklaida Rusijoje ir užsienyje

Per 1 Kr Ezopo pasakėčios buvo išverstos eilutėje į Lotynų Phaedrus. Vėliau jie pradėjo naudoti rašytojų įvairovė - nuo La Fontaine į KRYLOV pasakėčių ir pasakojimai dažnai pasiskolino iš Ezopo.

Mūsų šalyje šio žanro yra plačiai paplitęs visame vidurio 18-ojo amžiaus. A. KANTEMIR buvo pirmasis rusų rašytojas, kuris rašė pasakėčias dar iš 18-ojo amžiaus 30s. Vėliau ten buvo kūriniai kitų Rusijos autorių M. V. Jaunystės V. K. Trediakovskogo A. Sumarokov. Tačiau labiausiai populiarus ir gerai žinomas melagis mūsų šalyje yra laikomas I. A. Krylovas.

Savybės KRYLOV pasakėčių

Sparnai nusprendė kreiptis į pasakėčia, kaip tai buvo žmonių labiausiai suprantamas žanras. Kai rašytojas paklausė, kodėl jis pasirinko savo vardą, jis atsakė, kad pasakėčia aišku visiems, jos "skaitymo ir tarnus, ir vaikams." Šis literatūrinės kūrybos rūšies jau seniai, ypač arti žmonių poezijos, jis turėjo tvirtą pagrindą rusų literatūros. Pasakėčia susijęs su patarlės ir priežodžiai, parašyta paprasta ir aiški kalba, moko žemiškų išminties ir moralės - visa tai daro tai mėgstamiausia žanras tarp žmonių. Kas yra autoriaus pozicija pasakėčia? Atsakymas į šį klausimą būtų atsakyta siūlo šį straipsnį.

Satyra į pasakėčia

Satyra naudojamas Krylovas, užmaskuoti alegorija, buvo siekiama atverti problemas ir "votis" yra ne tik visuomenė, kurioje jis gyveno Ivanas Andreyevich, bet visą sistemą, pagrįstą savanaudiškumas ir privačią nuosavybę. Satyriniai trauka jo pasakėčios kelia nesenstantis temas kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, godumo, nežinojimo aparato galios.

Kūryboje Krylovas taikyti specialias alegorijų ir aliuzijų sistema, vadinama "Ezopo kalba". Ji padėjo užmaskuoti satyra. Skaitymas iš Bajkopisarz darbus, mes suprantame, kad liūtai, asilai, vilkai ir lapės - ne tik abstraktūs alegorijos ir pasakų personažai, ir konkretūs skaičiai istorijoje. Tačiau, vertybių ir satyriniai autoriaus pozicija pasakėčia visada daug didesnis nei aplinkybių, kurių buvo imtasi kaip nulemianti palyginus kūrimo pagrindu. Štai kodėl daugelį metų į Bajkopisarz darbai lieka svarbi politinė aštrumas juos ir šiandien nėra jokių abejonių, nes tampa nauja palyginimas.

Autoriaus pozicija į pasakėčia "Vilkas ir avinėlis"

Krylovas visada gynė engiamųjų žmones nuo tironijos ir smurto tiems valdžioje - godus ir galingų valdančiųjų klasių.

Pavyzdžiui, veikale "Vilkas ir avinėlis" paprastu tekstu išreiškia autoriaus poziciją pasakėčia: "Stiprus visada bejėgiai kaltas!" Silpnas ir nedrąsus ėrienos virsta vilkas grobio tik todėl, kad pastarieji yra alkanas. Ši pasaka yra vienas iš nedaugelio, kuris prasideda su morale, o ne jo pabaigoje. Krylovas kartą pasakė, kas iš šios istorijos tašką. Avinėlis neturi nieko įrodyti alkanas vilkas. Ir paskutinis, tai būtų naudinga pagalvoti apie tai, kad gali ateiti valandą, kai jis bus susitikti su jėga aukščiausios jo. Tada jis elgsis? Kaip avinėlis? Avinėlio vaizdo atstovauja prispaustųjų žmones, kaip visumos, savo bejėgiškumo ir impotencija. Pagrindinio autoriaus pozicija KRYLOV pasakėčioje "Vilkas ir avinėlis" yra suprantama net vaikui.

Politinė reikšmė

Tokia neteisybė, smurtas ir neteisėtus padaro per neturtingi žmonės, baudžiauninkų ir tarnautojams, Ivanas A. ne kartą pasmerkė ir pasmerkė savo raštuose. Tai autoriaus pozicija dėl pasakėčia "kiaulė po ąžuolu" į darbus "vilkų ir avis", "Spalvingas avys," Valstiečiai ir upė "ir kiti. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šaiposi iš grobuoniško, visos socialinės sistemos kaltė, kuri skatinama nesąžininga priespauda mases, Krylovas nematė išeitį iš šios situacijos, nes jis tikėjo, kad visuomenės protesto nepadės. Tai buvo autoriaus pozicija pasakėčia. Šio protesto Krylovas visada abejojo prasmė, manoma, kad jis buvo tiesiog neįmanoma.

Šaiposi iš visų liberalių iniciatyvų vyriausybės rūšių, kad matytųsi juos kaip gyvūnų susibūrimai šaukiamų daugiau sužinoti apie vilką, svajoja tapti avių seniūnas, Ivanas A. pažymi, kad tai buvo avių požiūris paskutinis šiame "susitikimą" ir "pamiršo", kad sužinotumėte ( " pasaulietiškas rinkimas "). Po kartaus sudarymo - jeigu galia priklauso "nesąžiningų žmonių", bet kokia tvarka, galima rasti triuką padaryti "įgūdis", kur jie nori.

Neteisybė ir netiesa, atsižvelgiant į Bajkopisarz - rezultatas ne tik korumpuotų moralės, bet ir politinės sistemos, vadovaujama karaliaus. Tai autoriaus pozicija pasakėčia. Todėl tiek daug jis dirba skirta karaliui, Liūtas, vaizdo ir veiksmų, kurie akivaizdžiai užsimenama Aleksandro I ir jo reformas.

"Žuvis Šokių"

Verta pažymėti, pirma visų, pasakėčia, "Žuvis Šokių". Jis pasakoja apie karaliaus Leo, kuris nuspręsta imtis reaguojant į skundus apie save piktadarių eiti į vietą, ir pažvelgti į esamą tvarka. Kelyje jis sutinka valstiečių-meras, kuris ketina statyti ugnies ir kepkite jame sugautų žuvų vandenyje. Kai paklausė Leo apie tai, ką jis daro, žmogus reaguoja su arogancija, kad jis yra "vyresni žmonės vandeniu" ir atėjo čia pasveikinti karalių vizito.

Meilikavimui meras hitai tikslo, ir karalius Liūtas nesmerkia šį vaikiną aplaidumas, bet tik klauso savo pasitikėdami klaidingos žodžio apie tai, kaip jis rūpinasi savo tautos poreikius. Yra aiškiai atspėti autoriaus pozicija pasakėčia - aliuzija į Aleksandro I, kuris pamilo keliauti į šalį ir aklai tikėjo viskas sakė, kad jo pakalikų srityje.

Tai panašumo buvo pažymėta net valdžios sluoksniuose, kurie uždraustų Fable ir leido skelbti ją tik su sąlyga, kad Leo buvo aprašytas kaip sąžiningo Guardian už žmonių likimą. Tačiau iš pasakėčia prasmė yra daug platesnė nei vien tik individualaus suverenios poveikio. Krylovas norėjo parodyti visą socialinę tvarką situacija, būdingas kai karalius stovi ant jo pavaduotojai ir abejingi sunkumų ir nepriteklių žmonių.

"Taškuotas avis"

Į pasakėčia "THE raibas avis" Ivanas Andrevičius bent nuodingas pasityčioja Aleksandro I atskleisti savo veidmainystę, pagal kurį jis žiauriai ir klastingai Burke freethinkers, o veidmainiškai išreiškia užuojautą aukų! Autoriaus pozicija pasakėčia yra labai skaidrus, todėl dėl politinių priežasčių jis taip pat uždrausta, ji buvo paskelbta tik po Krylovas mirties.

Ivanas Andreyevich, šaipytis žiaurų savivalės ir tironijos imperatoriaus ir jo aplinka, o ne padidėjo, tačiau prieš didžiąją šio neteisingo sistemos, prieš pati monarchijos, bet pirmenybė likti švietimo pozicijas, tikėdami, kad monarchija gali būti teisinga, su sąlyga, kad taisyklės protingas ir tik suvereni. Kaip tikras pedagogas, jis bando tobulinti esamą sistemą, šviesti mases. Autoriaus pozicija pasakėčia visada atvirai pareiškė, nors alegoriškai.

Švietimo funkcija pasakėčios

KRYLOV pasakėčių savo naudai, o ne tik kaip satyriko, kuris kovoja su valstybinės sistemos netobulumo. Jis buvo įsitikinęs, kad įsakymas gali būti pakeistas dėl geresnių žmogaus moralei, todėl savo darbuose visada yra moralinis. Ivanas A. atskleidžia tuštybę, ištižimas, tinginystė, nežinojimas, pasigyrimas, veidmainystę, arogancija, bailumą, godumas. Jis daro įdomus ne tik tiems, kurie siekė pasipelnyti kitų sąskaita, bet taip pat visi švenčia ir bunglers rūšių.

Pavyzdžiui Trishka kad juokinga pertvarkyti pats kailis ( "Trishkin kailis), Milleris, kurio neatsargumas lėmė tai, kad jis turėjo, kas buvo nedarbingas" vandens užtvanka prososala "lokys, ir dėl to sunaikino daug beržo, rusva ir guobos.

"Dramblys ir Mopsas"

Į pasakėčia "Dramblys ir Mopsas" Šuo vaizdo simbolizuoja žmones, kurie mėgsta reklamuoti save, nors jis pasireiškia ne iš tikrųjų pasiekti nieko. Dramblys vaizdas perteikia didybę ir svarbą asmeniui jis atstovauja. Tai autoriaus pozicija KRYLOV pasakėčioje "Dramblys ir juosmens šunų." Dramblys priežiūros kuris įsiteikti su juo, loja, ventiliai savo uodegą. Pokalbis su Shawky, Mopsas pasakoja jai, kad nors ji loja ne dramblys, iš tikrųjų jos pastangos nėra adresuojamas jam - jie nukreipti kitais šunimis. Taigi ji nori juos nustebinti, parodyti, kad nieko ir niekas nebijo, net dramblys. Keista, atsižvelgiant į tokių priemonių gyvenime tikrai gali pasiekti šį tikslą. Krylovas galėjo parodyti, kaip absurdiška ir juokinga pastangų juosmens šunys ir kaip šunys yra kvailas, kad aplink jį, priimti šį triuką nominalia verte. Autoriaus pozicija pasakėčia "Dramblys ir Mopsas" yra tai, kad nors žmonės, kaip juosmens šunų, ir yra dažnai negali sukurti triukšmą aplink jį, išmintingas visada supranta, ką jis yra vertas.

"Išrankus nuotaka"

Į Fable "išrankus nuotaka" Ivanas Andreyevich sugebėjo keletą tikslių smūgių vaizduoti labai tipiškas ir tikrąjį charakterį. "Įnoringas" įnoringas nuotaka ir paburkę. Ji daro savo sužadėtinį reikalavimus remiantis nerašytų įsakymų pasaulietinės visuomenės nuomone santuokos sandoriu. Dėl nuotakos, net "preznatnye" kandidatų - "Ne jaunikių ir zhenishonki". Taip pat reikalaujama, kad potencialus jaunikis myli jį ir nedrįso būti pavydi, turite visišką laisvę nuo moralinių įsipareigojimų.

Fabula skamba gyva balsus skirtingų socialinių klasių ir socialinių sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo toną ir dažus, ypač kalbą. Bajkopisarz vaizduojamas atstovai daugelio profesijų, skirtingo padėtį visuomenėje :. ūkininkai, žemės savininkai, pirkliai, mieszczańskie piemenys, kabinas ir tt Aprašant kai kurie iš jų naudojami profesionalų terminologiją. Pavyzdžiui, į "Merchant" herojus savo kalboje, naudojant profesionalius žargonybių pasakėčia, taip pat smulkiaburžuazinė šnekamosios ( "baigti", "sotnyazhka", "saugiklis", "olushek" ir kt.). Tačiau tokie pavyzdžiai Ivan Andreyevich vis dar gana reta, dažniausiai naudojamas nacionalinę kalbą, kurio turtai yra pasiekiamas naudojant įvairias formas ir frazeologiją.

Krylovas, vienas iš pirmųjų uždirbo pasaulinę reputaciją (Yra rašytojų omenyje). Daugelis jo pasakėčios per Ivano Andreyevich gyvenime buvo išverstos į Europos kalbomis. Dabar jie yra žinomi ir mylimi daugelio tautų NVS, kalbančių daugiau nei penkiasdešimt skirtingų kalbų. Pasakėčia skaityti tiek suaugusiems ir vaikams.